Laimės Arajos pasakėčia apie rasių karus

Visatoje ėjo tamsos periodio laikotarpis. Vyko nuožmūs rasių ir tautų karai dėl išlikimo. Daugumos rasių atstovai kovojo dėl jėgos, valdžios ir teritorijų, naikindami viską kas buvo jiems pakeliui, po savęs palikdami tik tamsą ir skausmą. Tik saujelė Visatos atstovų išlaike ryši su Visata, bet ir jie buvo įtraukti į šį karą. Del siaubingų mūšių, praradę artimuosius ir tėvynę, jie buvo priversti bėgti ir ieškoti saugios vietos pasislėpti.

Priešams lipant ant kulnų, viena is Visatos patikėtinių vardu Eulalija, atvėre laiko portala į praeitį. Ir tokiu būdu, saujelė išlikusiųjų persikėlė į tuo metu arčiausiai buvusią Gajos planetą. Tikėjosi, kad ten bus geriau, nes technologijos šioje planetoje buvo silpnai išvystytos.

Persekiotojai atseke juos į Gają, pagal jų indentifikacijos kodus ir žymenis įrašytus į DNR sistemą. Dauguma pabėgėlių per keleta mėnesių buvo žiauriai nužudyti. Dalis dingo be žinios iš sistemos. Eulalija, sunkiai sužeista, besilaukianti paskutinius mėnesius, pateko į vietinių gajiečių ligoninę. Kurioje mire gimdydama, ir taip, visiems laikams išnykdama is persekiotojų radarų.

Negailestingai nusiteikusi persekiotojų komanda, manydami, kad jau sunaikino visus Visatos atstovus, išvyko atgal į savo laikotarpį.

Eulalijos dukrytė liko įkalinta svetimoje ir atšiaurioje planetoje. Kurioje viena gajieciu šeima ją priglaudė ir sistemoje įregistravo, kaip savo susilauktą kūdikį. Juos sužavėjo gražūs mergaitės bruožai, bei ramus būdas. Taip mergaitė, kuriai buvo suteiktas Ajos vardas, tapo Gajos gyventoja.

Istorijos moralas – isbandymas galia ir valdžia, pats sunkiausias ne tik žmonijai, bet ir kitoms rasėms ir tautoms. Sustokit, kol laikas. Atsigrežkit i save, savo artimuosiuos bei supančią aplinką, susivienykit. Išsilaisvinkit is vergo pančių, kovokit už tai, kas jums priklauso, už prigimtinę teisę tobulėti.

Laimė Araja